Pasaulio biržos: D. Trumpo paskelbta pauzė užkūrė ralį, NASDAQ plius 10%

• D. Trumpo paskelbta muitų pauzė šokdina akcijų indeksuis
• Muitų karas eskaluojamas: Kinija į JAV jai įvestus 104% muitus atsakė 84% muitais JAV prekėms nuo balandžio 10 d. ES atsakė į dar anksčiau JAV įvestus muitus europietiškam plienui ir aliuminiui.
• Didžiausiu galvos skausmu tampa JAV obligacijų rinkos nuosmukis.

Milžniškas apsisukimas rinkoje

Pagrindiniai JAV akcijų indeksai trečiadienio vakarą raliuoja po 7–10%, investuotojams reaguojant į D. Trumpo pasklebtą 90 dienų pertrauką dėl savo plataus masto tarifų, visoms šalims, išskyrus Kiniją, kuriai bus taikomi dar didesni muitai, nustatytas 10% bazinis dydis.

Labiausiai atšoka NASDAQ indeksas, +10%. 

JAV akcijų atšokimas yra stipriausias nuo 2022 m. Dar antradienį S&P 500 indeksas buvo priartėjęs prie meškų rinkos teritorijos. 

Tiesa, JAV iždo popierių pajamingumas išlieka padidėjęs iki 4,4% 10 m. trukmės iždo popieriams. 

Aukso kaina leistis taip pat neskuba ir fdemonsturoja daugiau kaip 2,5% prieaugį per dieną. 

Muitų pauzė šokdina ir naftos kainas. „Brent“ žaliavos barelis brangsta daugiau kaip 3%. 

„Bandyti paskui visa tai suspėti yra beprotybė. Jeigu tiek užtenka šitaip išjudinti rinkas, matyt, tokiose rinkose mes šiuo metu ir esame“, – indeksų reakciją į D. Trumpo pareiškimą vertina Rossas Mayfieldas, „Baird Private Wealth Management“ strategas, kurį cituoja „Bloomberg“. 

Prekybos karo varomą naujienų ciklą ketvirtadienį turėtų atskiesti keletas makroekonominių rodiklių – bus skelbiami JAV darbo rinkos duomenys, infliacija.

Taip pat viešus pasisakymus yra suplanavę bent keli JAV Federalinio rezervų banko (FED) Federalinio atviros rinkos komiteto (FOMC) nariai. Tikėtina, jiems nepavyks išvengti klausimų apie situaciją finansų rinkose bei centrinio banko potencialią reakciją į ją.

Tai ir kitas akcijų rinkų aktualijas aptarsime rytoj.

Dar yra vietos nuosmukiui

„Sunku patikėti bet kokiu akcijų raliu“, – teigia Markas Newtonas, „Fundstrat Global Advisors“ techninės strategijos vadovas.

„Akcijos artėja prie dugno po milžiniško perteklinio išsipardavimo, bet mes vis dar nematėme galutinio dugno ir vis dar yra vietos kainoms mažėti dar labiau“, – teigia jis.

„Niekas nežino, kas darosi su muitais“, – pridūrė strategas.

Amerikiečiai viltis sieja su sąjungininkais

Scottas Bessentas, JAV Iždo sekretorius, vis dar tikisi sandorių su sąjungininkais, o tuomet „kolektyviai derėtis su Kinija“.

„Mes turbūt galime pasiekti susitarimą su savo sąjungininkais, – teigė jis, paklaustas po pasisakymo Amerikos bankininkų asociacijos renginyje Vašingtone. – Jie buvo geri kariniai sąjungininkai, bet netobuli ekonominiai sąjungininkai. O tuomet mes galime su Kinija derėtis kaip grupė.“

Jis taip pat įspėjo Europos Sąjungą nesiimti posūkio nuo JAV link Kinijos, ką daryti siūlo Ispanija.

„Tai būtų gerklės persirėžimas“, – pagrūmojo jis.

Prekybos dienos pabaiga Europoje

Europos akcijų biržos prekybą taikosi užbaigti kiek didesniu nei 3% nuosmukiu.

Apie 18:30 Lietuvos laiku regioninis „Stoxx 600“ indeksas mažėjo 3,5%, britų FTSE mažėjo 3,02%, prancūzų CAC 40 – 3,03%, o Vokietijos DAX indeksas mažėjo 2,94%.

Vokietijos Vyriausybės obligacijos netikrumo akivaizdoje tapo paklausios – 10 metų trukmės bundų (taip trumpai vadinami Vokietijos vyriausybės vertybiniai popieriai) pajamingumai mažėjo iki 2,58%.

Obligacijų pajamingumai juda priešingai obligacijų kainai. 

Baltijos biržose investuotojai taip pat buvo linkę parduoti, regioninis „OMX Baltic Benchmark“ indeksas mažėjo 1,76%, Vilniuje akcijos pigo 1,71%.

Galbūt jis išėjo iš proto?

Internete plinta „Fundstrat Market Strategy“ apžvalgos iškarpa, kurioje jie pasidalino įspūdžiais po pastarąsias kelias dienas vestų pokalbių su makroekonominių fondų valdytojais.

„Juos neramina tai, kad Baltieji Rūmai veikia ne racionaliai, bet veikiau vadovaudamiesi ideologija. Kai kurie baiminasi, kad tai gali net nebūti ideologija. Kai kurie tyliai pasvarsto, kad galbūt prezidentas išėjo iš proto“, – teigia finansinių paslaugų bendrovės analitikai.

Amerikoje pozityvios nuotaikos neužsibuvo

Po netikėtai pozityvios prekybos pradžios JAV akcijų indeksai pasuko žemyn.

S&P 500 mažėjo 0,54%, DJIA – 0,72%, „Nasdaq Composite“ laikėsi pozityvioje teritorijoje – 0,12%.

Pagrindinis JAV indeksas matuojasi 20% nuosmukį nuo pastarojo meto piko – šios ribos jis dar nėra pasiekęs prekybos pabaigoje.

„Russel 2000“ indeksas, apimantis rizikingesnes, mažos kapitalizacijos bendroves, mažėjo 0,45%.

JAV 10 metų Iždo obligacijų pajamingumai didėjo iki 4,382%.76

„NUSIRAMINKIT!“, – sako D. Trumpas

„NUSIRAMINKITE! Viskas išsispręs gerai“, – prekybą JAV biržose paraginimu pasitiko šalies prezidentas savo socialiniame tinkle „Truth Social“.

„JAV bus didesnės ir geresnės nei kada anksčiau“, – pridūrė jis.

„DABAR YRA PUIKUS METAS PIRKTI!!!“, – tolesniame pranešime pridūrė D. Trumpas.

JAV akcijų rinkose prekyba prasidėjo teigiamai

Prasidėjo prekyba JAV akcijų rinkoje. Pagrindiniai indeksai po kelių minučių nuosmukio šoktelėjo aukštyn.

Pagrindinis JAV rinkų indeksas S&P 500 pirmomis prekybos minutėmis šoktelėjo 0,8%, „Dow Jones Industrial Average“ didėjo 0,36%, o „Nasdaq Composite“ – 1,53%.

ES atsakė į muitus plienui

ES patvirtino muitus 21 mlrd. Eur apimties prekių importui iš JAV.

Tai atsakas į JAV įvestą 25% muitą Europos plieno ir aliuminio eksportui,

Muitai, kurių dalis įsigalios balandžio 15 d., bus nutaikyti į politiškai jautrias eksporto prekių kategorijas. Pavyzdžiui, sojų pupeles iš Luizianos, Mike‘o Johnsono, Atstovų rūmų pirmininko, valstijos.

Taip pat jie bus taikomi deimantams, žemės ūkio produktams, vištienai ir motociklams.

Anot Europos Komisijos, muitai gali būti suspenduoti bet kada, jei „JAV sutiks surasti sąžiningą ir subalansuotą išeitį derybų būdu“.

Recesija – tikėtinas muitų karo rezultatas

Jamie Dimonas, „JPMorgan Chase“ vadovas, trečiadienį teigė, kad dėl muitų karo JAV ekonomika, tikėtina, patirs recesiją.

„Manau, kad recesija yra tikėtinas rezultatas, – teigė jis. – Kai matai 2.000 punktų „Dow Jones“ indekso nuosmukį, tai savaime skatina tolesnį nuosmukį, tiesa?“ – sakė vadovas interviu „Fox Business“.

„Tai verčia jaustis taip, tarsi prarandi pinigus savo 401(k) sąskaitoje, tarsi prarandi savo pensijos pinigus. Tai verčia pradėti taupyti“, – teigė didžiausio JAV investicinio banko vadovas.

„Žengiame į nežinomą teritoriją“

„Matome visų JAV turto klasių kainų smukimą vienu metu, tai ir akcijų, JAV dolerio, palyginti su alternatyviomis rezervinėmis valiutomis, ir obligacijų. Mes žengiame į nežinomą teritoriją pasaulio finansų sistemoje“, – teigia George'as Saravelos, „Deutsche Bank“ valiutų tyrimų vadovas.

Euras JAV dolerio atžvilgiu brangsta 1% iki 1,1067 USD/Eur.

„Walmart“ nebežino, kiek uždirbs

Didžiausia JAV mažmenininkė „Walmart“ atšaukė savo anksčiau šiam ketvirčiui pateiktas prognozes dėl veiklos pelno, kaip priežastį nurodydama netikrumą dėl muitų Kinijai, Vietnamui ir kitoms svarbiausioms produktus tinklui tiekiančioms rinkoms.

Bendrovė pranešime teigia norinti „išlaikyti lankstumą investicijoms į kainų išlaikymą įgyvendindant muitų politiką.“

Obligacijų išsipardavimas

Volstritui ir toliau daugiausia klausimų kelia ne akcijų išsipardavimas, bet staigus nuosmukis obligacijų rinkoje.

JAV 30 metų Iždo obligacijų pajamingumai didėjo iki 4,898%, 10 metų – iki 4,439%, 5 metų – 4,056%.

Pajamingumai juda priešingai obligacijų kainai.

„Galbūt dar neramiau dėl to, kad JAV Iždo obligacijų rinkos patiria neįtikėtinai agresyvų išsipardavimą, o tai yra dar vienas įrodymas, kad jos praranda savo tradicinį saugios užuovėjos statusą“, – teigia Henry Allenas, „Deutsche Bank“ viceprezidentas ir makroekonomikos strategas.

Kinijos atsakas

Kinija į JAV muitus atsakė 84% muitais JAV prekėms nuo balandžio 10 d.

JAV antradienį padidino Kinijai pritaikytus muitus iki 104%.

„Vadinkime tai tuo, kas tai iš esmės yra: JAV ir Kinija viena kitai įvedė prekybos embargą“, – socialiniame tinkle „X“ (buv. „Twitter“) komentuoja Javieras Blasas, „Bloomberg“ žaliavų apžvalgininkas.

„Brent“ nafta – ties 60 USD/bbl

Naftos kainos muitų karo akivaizdoje trečiadienį smunka daugiau nei 4%.

„Brent“ rūšies nafta pinga 4,28%, iki 60,13 USD, amerikietiškos WTI prabos nafta pinga 4,41%, iki 56,95 USD/bbl.

ECB nariai svarsto apie palūkanų mažinimą

Europos centrinio banko (ECB) valdančiosios tarybos nariai trečiadienį viešuose pasisakymuose dėsto apie būtinybę ECB mažinti palūkanų normas.

Ollis Rehnas, Suomijos centrinio banko vadovas, teigė „akivaizdžiai tvirtesnį“ pagrindą palūkanų mažinimui šio mėnesio ECB susitikime.

Francois Villeroy de Galhau, Prancūzijos centrinio banko vadovas, teigė, kad ECB turėtų imtis veiksmų „netrukus“,

Artimiausias ECB valdančiosios tarybos susirinkimas, kurio metu bus sprendžiama dėl tolesnės palūkanų normų krypties, vyks kitos savaitės ketvirtadienį.

Žemiau 5.000 nukritęs S&P 500 gali privilioti ilgalaikius pirkėjus – „Goldman Sachs“

Išvakarėse JAV akcijų indeksas nukrito žemiau 5.000 punktų ribos. Ties šiuo lygiu ilgalaikiai investuotojai gali pradėti pirkti pakritimą, įsitikinę strategai iš „Goldman Sachs“.

„Iš mano pokalbių su ilgos trukmės investuotojais atrodo, kad jie pradės pirkimus S&P 500 esant ties 5.000 ir taps agresyvesni ties 4.500“, – teigia Johnas Floodas, „Goldman Sachs Group“ partneris, jį cituoja „Bloomberg“. 

Nuo vasario aukštumų S&P 500 nukrito apie 19% ir yra ties meškų rinkos slenksčiu.  

JAV investicinio banko istorijos analizė rodo, kad per 12 recesijų nuo Antrojo pasaulinio karo S&P 500 nuosmukio mediana siekia 24%.

Antroje metų pusėje muitai gali pradėti mažėti dėl politinio spaudimo – UBS strategai

Šiandien įsigaliojant JAV prezidento nustatytiems skirtingo dydžio muitams praktiškai visoms pasaulio šalims, stategai iš Šveicarijos bankininkystės grupės UBS vadovaujasi prielaida, kad muitai nuo trečio ketvirčio turėtų pradėti mažėti dėl teisinio, verslo ir politinio spaudimo JAV administracijai ir dėl derybose su atskiromis šalimis pasiektų susitarimų. 

Išvakarėse S&P 500 indeksui nukritus po 5.000 punktų riba, UBS tiki, kad iki metų pabaigos indeksas gali grįžti iki 5.800. 

„Nemanome, kad šiuo metu S&P 500 įkainoja daugiau nei švelnią recesiją. 3.500–4.500 punktai, mūsų požiūriu, labiau atitiktų istorines recesijas. Ir nors negalima atmesti D. Trumpo administracijos persigalvojimo ar teismo draudimų, manome, kad artimiausiu metu labiau tikėtina, jog naujienų srautas toliau blogės, įskaitant galimas ES atsakomąsias priemones ir išimčių, taikomų farmacijos produktams ir puslaidininkiams, panaikinimą“, – teigia Markas Haefele, „UBS Global Wealth Management“ vyriausiasis investicijų valdytojas apžvalgoje klientams, kurią gavo „Verslo žinios“. 

UBS tikisi, kad šiemet FED, kad paremtų ekonomiką, palūkanas mažins iš viso 75–100 bazinių punktų. 

Laukiama neigiamos prekybos pradžios JAV

Ateities sandorių reikšmės indikuoja, kad trečiadienio pavakarę Lietuvos laiku JAV biržos turėtų atsidaryti indeksams krentant.

JAV obligacijų išpardavimas

Sausiausiu pasaulio turtu laikytos JAV Iždo obligacijos trečiadienį išparduodamos.

10 metų Iždo obligacijų pajamingumai didėjo iki 4,357%, o 30 metų – iki 4,835%.

Toks rinkų elgesys reikalauja paaiškinimų, nes įprastai neramiais laikais JAV Iždo obligacijos turėtų būti saugios užuovėjos investicija.

Viena įvardijamų priežasčių – JAV pradėtas muitų karas šaliai gresia stagfliacija (aukšta infliacija ir silpnu ekonomikos augimu), kuri ilguoju laikotarpiu neleistų JAV Federaliniam rezervų bankui (FED) mažinti bazinės palūkanų normos.

Saugia užuovėja investuotojams atrodo Vokietija – jos Vyriausybės vertybinių popierių pajamingumai nežymiai mažėjo, iki 2,62%.

Pajamingumai juda priešingai obligacijų kainai.

Europoje akcijų rinkos nusidažė raudoniu

„Stoxx 600“ indeksas trečiadienį pradėjo 2,6% nuosmukiu, smuko visi sektoriai ir visos akcijų biržos.

Šiandien įsigaliojo D. Trumpo paskelbti muitai bene visam pasauliui – ES jie siekia 20%.

Bankai, kasyba ir naftos bei dujų bendrovės akcijos smuko labiausiai.

Londono FTSE smuko 2,21%, prancūzų CAC 40 – 2,34%, Vokietijos DAX mažėjo 2,15%.

Baltijos biržos „OMX Baltic Benchmark“ prekybą pradėjo 0,88% nuosmukiu.

Techninės analizės specialistai pastebi, kad Europos akcijos iš „perpirktų“ (angl. overbought) tapo „perparduotomis“ (angl. oversold) per vieną mėnesį.

„Tai dar nėra pirkimo galimybė. Mes laukiame aiškumo, kur muitai sustos ir kuo ilgiau visa tai tęsis, tuo didesnė tikimybė, kad finansų rinkose įvyks nelaimė“, – „Bloomberg“ sako Frederique Carrier, „RBC Wealth Management“ investavimo strategijos vadovas.

„Pakirstas pasitikėjimas ir jį sunku atgauti“, – pridūrė jis.

Prekyba Azijoje baigėsi daugiausia neigiamai

Japonijoje prekyba baigėsi nuosmukiu. „Nikkei 225“ indeksas mažėjo 3,93%, prieš prekybos pabaigą Honkongo „Hang Seng“ indeksas mažėjo 0,39%, o Šanchajaus biržos indeksas didėjo 0,97%.

Pietų Korėjos KOSPI indeksas mažėjo 1,74% ir oficialiai atsidūrė meškų rinkoje.

Optimizmas neišsilaikė

Antradienio prekyba JAV akcijų rinkose, prasidėjusi optimistine nata, viduryje apsigręžė ir dieną užbaigė neigiamai.

Pagrindinis JAV rinkų indeksas S&P 500 smuko 1,57%, „Dow Jones Industrial Average“ mažėjo 0,84%, o „Nasdaq Composite“ krito 2,15%.

Tai reiškia, kad pagrindinis JAV akcijų indeksas per keturias prekybos dienas smuko 12%.

„Šiandien įsigaliojo 104% muitai Kinijai, o tai reiškia, kad finansų rinkose tęsis rimti svyravimai“, – konstatuoja Saulius Nakutis, SEB banko Lietuvoje Kapitalo rinkų skyriaus vadovas.

Kol kas, anot jo, reakcijos iš Kinijos negirdėti, bet „prisiminus Kinijos pažadą kovoti iki galo, tam tikros reakcijos visgi reikėtų tikėtis“.

Obligacijų rinkose JAV 10 metų skolos vertybinių popierių pajamingumas jau beveik 4,5%, nors dar prieš kelias prekybos sesijas nesiekė 4%.

„Vertybiniai popieriai pinga (pajamingumai kyla), nes didėja infliacijos lūkesčiai, kartu saugiu užutekiu laikyta JAV skola prie tokių D. Trumpų sprendimų, kai kuriems rinkos dalyviams nebeatrodo kaip pats saugiausias uostas“, – sako S. Nakutis.